PISSED-OFF ARTIST DOT COM

SMS, chatroom'ai, forumai, blogai - kuo toliau, tuo bukiau... Štai jums - linkas - mano gyvenimas. Nepyk - neturiu kada kalbėt - užsiėmęs... Galų gale - vėl - daug pasakot - liežiuvis neapsiverčia - viską rasi BLOG'e...
Užeikit - čia rasi viską - ašaras, pyktį, džiaugsmą, nusivylimą, maldavimą užtarimo, ieškojimo paguodos, patyčias ir gailestį... Galėsi iš manęs juoktis ir apkalbinėti. O aš be sąžinės graužimo galiu pasijust idioto kailyje (ai, vardan prikolo) arba pasityčiot iš jūsų. Leidžiu. Ir visi jūs man leidžiat. Rasit net jausmus. Tikrų tikriausius. Kaip beviltiška. Nors vienam, turbūt, darbe visi dirbam = per dienas tupim cybererdvėje ir rašom savo gyvenimą. Skaitom kitų gyvenimus. Žiūrim į kitų gyvenimus. Talpinam vaizdus iš savo gyvenimo. Galų gale susipažįstam, įsimylim, susieinam, išsiskiriam, išsiverkiam ant peties, pasiūlom savo petį išsiverkt... (virtualiai - pradžiai). Pamėginkit užginčyt - kad tai ne tikra. Viskas tikra. Ir ašaros, ir istorijos. Nors gręžk rankšluostį ir nešk popierių makulatūron...

Kur dingo paprasčiausi pasisedėjimai prie židinio? Pamenat seną gerą Lenfilm'o TV serialą apie Šerloką Holmsą ir Dr. Votsoną..? Koja ant kojos, brendis, cigaras. Smuikas... Galų gale - nors ir kaip snobai - kartą per savaitę - prie pokerio? Bet ne. Čia geriau... Ir tikriau… Kaip pamiršau?
Neseniai kavinėj mačiau vaizdelį: vaikinas ir mergina, prie stalo, vienas prieš kitą, atverstais laptopais - inirtingai kala pirštais per klaviatūrą... No comment.
Kada pradėsim vaikams pasakas prieš miegą siųsti SMS?

Galų gale – čia – viskas yra taip, kaip mes su(si)kūrėm. Nes... mus tokiais sukūrė. Turim teisę įsirašyt save į istoriją...
O gal paprasčiausia...
SLEPIAMĖS?
Nuo ko..?
Na štai: maistas, kurį valgom, mus nutukins. Atlėks virusas iš i-neto ir suės komiuterį, kuriuo naudojamės. Blogą hakeriai išniekins. Tęst toliau? Nah... esu tikras - jūsų sąrašas net ilgesnis...

Kada paskutinį kart pažvelgėm į akis ir pasakėm... MYLIU. NEKENČIU.
Ir... gavom į snukį. Arba... nusipelnėm bučinio?
Nepasakėm. Negavom. Ir nenusipelnėm.
Neturėjom laiko. Tuo metu RAŠĖM... Ir atidavėm duoklę beribei kibererdvei.
Facebook atvirukas - tikresnis. Veidukai - EMOTICONS - tikresni. Paguoda - tikresnė. Ir skausmo nėr.
Sveiki atvykę. Gaila, oras - toks nevykęs... Jaučiat?
Nejaučiat. Heh... nes kibererdvė jus ir mus nužudė. Ir net nepalaidojo.
Va dabar - pajutot?
Pagarbiai,
PISSED-OFF ARTIST DOT COM